Programos tikslas - suteikti gebėjimų efektyviai valdyti stresą. Nevaldomas stresas didina susirgimų riziką, mažina pasitenkinimą darbu ir neigiamai veikia darbuotojų efektyvumą.
Jungtinėse Amerikos Valstijoje organizacijų patiriamas nuostolis dėl streso 2006 metais siekė 300 milijardų dolerių (Institut Américain du Stress, 2006). Daugiau nei 60% JAV gyventojų stresą darbe įvardina kaip patį dažniausią streso šaltinį (APA, 2017), o įtampą tarp bendradarbių, vadovų ir darbo krūvio yra įvardinama kaip dažniausias priežastis dėl ko asmuo patiria stresą (APA, 2014). Aukštas streso lygis yra būdingas įvairioms profesinėms grupėms, taip pat ir studentams, o ilgalai nevaldomas stresas sukelia profesinį pervargimą, kuris sukelia tokias nemalonias pasekmes kaip žemesnį pasitenkinimą darbu, iškritimą iš studijų ar organizacijos, suprastėjusį darbo našumą ir efektyvumą (Abouserie, 1996; Smitas, Perminas, 2015). Asmenys neturėdami tinkamų kompetencijų valdyti stresą su stresu gali imtis tvarkytis netinkamais būdais - pvz., vartodami narkotines medžiagas, netinkama mityba (Smitas, Perminas, 2015), pakeisdami aplinką (pvz., išeidami iš darbo), sirgdami (Perminas, Gustainienė, Jarašiūnaitė ir Pečiulienė, 2014). Nors manoma, kad daugelis žmonių su stresu susitvarko, vis dėl to, remiantis tiek išteklių konservavimo teorija (Hobfoll, 1989, 2018), tiek praktine patirtimi, galima pastebėti, kad asmuo įveikdamas stresą naudoja resursus/išteklius, o šie ištekliai yra riboti - t.y. resursų išsekimas iš esmės patiriamo streso lygio ir laiko sąveika. Senstanti Lietuvos ir visos Europos visuomenė (Eurostat, 2017) ir darbingo amžiaus asmenų emigracija iš Lietuvos (Stankūnienė, Baublytė, 2016) lemia darbingo amžiaus asmenų mažėjimą, o remiantis Lietuvos užimtumo tarnybos prognozėmis (2017) darbo jėgos poreikis didės. Nevaldomas stresas ne tik neigiamai prisideda prie darbo našumo ir efektyvumo sumažėjimo, bet ir prie nesavalaikių mirčių, neįgalumo, laikino nedarbingumo (PSO, 2014), o darbo rinkos dalyviai dažniausiai neturi arba turi nepakankamus streso valdymo gebėjimus kas savo ruožtu priveda prie neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į prognozes verslininkams jau reikia prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, o siekiant išlikti efektyviems prisidėti prie darbuotojų sveikatos palaikymo ir įgūdžių stiprinimo. Nustatoma, kad darbuotojai, į kurių gerovę investuoja darbdaviai yra atsparesni ligoms (mažesnis laikinas nedarbingumas), jų darbas yra efektyvesnis, jie yra labiau patenkinti savo atliekamu darbu.

Lietuvių